Giedrė Gudaitė

Vilniaus universitete baigiau lietuvių kalbos ir literatūros studijas, vėliau studijavau semiotiką. Būtent tuomet ėmiau giliau domėtis kalbos ryšiu su tapatybe ir kultūra. Daugiau nei penkiolika metų dirbau įvairių leidinių – nuo grožinės literatūros iki akademinių tekstų kalbos redaktore. Ši patirtis ne tik išugdė žvitrią akį kalbiniams netikslumams, bet ir jautrią ausį prasminiams niuansams. Taip pat bendradarbiavau kino projektuose, kurie praplėtė mano žinias pasakojimo struktūros ir vizualinio pasakojimo srityse.

​

Persikėlus gyventi į Islandiją ir tapus mama, mano santykis su gimtąja – lietuvių kalba tapo dar gilesnis. Būtent gyvendama svetur pajutau, kad kalba yra egzistencinė žmogaus atrama: tai joje gyvena atmintis, per ją formuojasi gyvenimo tęstinumo ir savasties jausmas. Noras išsaugoti ir perduoti kuo turtingesnį savąjį lietuvišką pasaulėvaizdį vaikui tapo svarbia paskata puoselėti lietuvių kalbą gyvenant svetimos kalbos ir kultūros apsupty. Tačiau ne mažiau svarbu ir man pačiai palaikyti gyvą savo kūrybinę ir kalbinę terpę. Toliau rašau lietuviškai, kartu įsileisdama ir kitas kalbas, leisdama joms formuoti mano patirtį, tyrinėdama jas kūrybiškai, mąstydama apie daugiakalbę tapatybę ir kultūrų sambūvį.​ Savo tekstais kartais dalinuosi viešojoje erdvėje.