Paieška svetainėje

Labai didžiuojamės mūsų mokiniais ir mokytojais! Mokykloje dažnai pasineriame į projektines veiklas, kurios leidžia vaikams įdomiai mokytis ir atrasti pasaulį. Mokiniai tokiose pamokose tampa mažaisiais atradėjais ir kūrėjais, kuriems pasaulis atsiskleidžia per savarankiškus tyrinėjimus ir kūrybinę raišką. Štai neseniai viena klasė gilinosi į Baltijos jūros temą – mokiniai kūrė nuostabius darbelius, kuriuose atsispindi jų žinios apie šį svarbų jūros plotą ir jo ekosistemą. Pasigėrėkite vaikų kūrybiškumu! Net patys jauniausi mokinukai tampa didžiais keliautojais – šeštadienį jie kartu su mokytoja „keliavo“ į Australiją! Ten „sutiko“ kengūras ir sužinojo, kad keliautojas Džeimsas Kukas ilgai manė, jog tai dvigalviai gyvūnai! Taip pat išsiaiškino, kad koalos, kaip ir kengūros, priklauso sterbliniams gyvūnams. Mūsų mokiniai truputį pavydėjo Australijos bendraamžiams, kurie tarp privalomų pamokų turi net plaukiojimą banglente! Kartu aptarėme Australijos vėliavos spalvas bei žymųjį Sidnėjaus operos teatrą. Tokios pamokos – puiki proga pažinti pasaulį ir įgyti naujų žinių. Autorė Giedrė Gudaitė

Lapkričio 2-ąją Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“ minėjo Vėlines. Vėlinių minėjimas jau yra tapęs tradiciniu mūsų renginiu, į kurį susirenka gausus mokinių ir jų šeimų būrys. Šeštadienį gamta mus apdovanojo puikiu oru ir įspūdingais atmosferiniais reiškiniais. Kartu su kunigu Juan Carlos Escudero iš Argentinos, puikiai kalbančiu lietuviškai, susirinkome bažnyčios parapijos salėje ir aplankėme netoliese esančias kapines. Čia prisiminėme visus, kurie jau išėjo, uždegėme žvakutes ir tyliai apmąstėme jų paliktą pėdsaką mūsų gyvenimuose. Po minėjimo grįžome į parapijos salę, kur vaikų ir jų šeimų laukė kūrybinės dirbtuvėlės, širdelių blynai, karšta kakava ir jaukūs pokalbiai. Tegul geriausios mūsų mintys skrieja tiems, kurie jau išėjo. Galerijoje dalijamės nuotraukomis iš šio pakylėto susibūrimo. Autorė Giedrė Gudaitė

Lapkričio 9-oji buvo mums ypatinga diena: Islandijos lietuvių bendruomenės vaikai ir jų šeimos susibūrė į šiltą ir jaukų vaikų talentų šou „Būk mano draugas“ ir labdaros vakarą, skirtą vienai ypatingai mergaitei – Mildutei iš Subačiaus miestelio Lietuvoje. Mildutės gyvenimo kelias nėra lengvas, kadangi jai tenka kovoti su sunkiomis sveikatos problemomis, tačiau bendruomenės nariai susivienijo, kad jai padėtų ir suteiktų daugiau džiaugsmo kasdienybėje. Salė buvo pilna šventiškai nusiteikusių žmonių, vaikų juoko, susižavėjimo šūksnių ir susitelkimo dvasios. Scenoje vienas po kito pasirodė mažieji talentai, sugebėję nustebinti ir pralinksminti susirinkusius. Mažųjų dainorėlių ansamblis – Arijus, Freyja, Frėja, Kaja ir Ema – smagiai sudainavo dainelę „Lapė snapė“. Alma pademonstravo gimnastikos įgūdžius, kurie, atrodo, pranoko jos metus. Milana, daugialypis talentas, nuolat mus stebinantis dainomis, eilėraščiais ir vaidyba, šio vakaro metu publiką pavergė savo piešimu. Ugnė, žinoma dėl unikalios kūrybos ir įspūdingos piešimo technikos, taip pat atskleidė savo meninius gebėjimus. Eldaras, nuo mažens gyvenantis futbolo ritmu, žavėjo kamuolio valdymo triukais. Na o šokėjų kolektyvas iš „Dance Space Reykjavik“ pristatė kvapą gniaužiančius šokio pasirodymus, kurie alsavo energija ir grakštumu. Vakaro pabaigoje vaikai buvo apdovanoti dovanomis, kurias parūpino „KiDS Coolshop“ žaislų parduotuvė, tačiau tikroji dovana liko širdyse – bendrystės ir dosnumo jausmas, dalinantis šilumą tiems, kuriems jos reikia labiausiai. Islandijos lietuviai neliko abejingi šiam kilniam tikslui, atėjo į labdaros vakarą arba aukojo iš namų, prisidėdami prie Mildutės geresnio rytojaus vilties. Širdingai dėkojame visiems, kurių dėka ši gerumo šventė tapo įmanoma. Tikimės, kad visi, išėję iš šio vakaro, nešėsi širdyse šilumą ir džiaugsmą! Mildutės šeima siunčia kuo šilčiausius linkėjimus ir nuoširdžią padėką! Galerijoje dalinamės nuotraukomis iš šio nuostabaus ir įkvepiančio vakaro. Autorė Giedrė Gudaitė

Advento laikotarpis – tai metas, kai pradedame jausti Kalėdų džiaugsmą ir šilumą. Mūsų mokykloje šis ypatingas laikas kasmet prasideda jaukiu advento vainikų pynimo vakaru, kurį organizuoja nuostabioji Jūratė Leskienė. Ji jau tapo tikra mūsų Kalėdų dvasia – ačiū tau, Jūrate, už širdingą ir kūrybingą tradiciją! Šiemet advento vainikų dirbtuvėlės įvyko lapkričio 27 dieną. Kaip ir kasmet, tai buvo ne tik kūrybingas, bet ir be galo jaukus pasibuvimas. Jūratė kaip visuomet užtikrino, kad net ir tie, kurie pirmą kartą kūrė vainiką, jaustųsi drąsiai ir mėgautųsi procesu. Advento vainikai yra tradiciniai kalėdiniai papuošimai, kurie simbolizuoja laukimo ir pasiruošimo laikotarpį prieš Kalėdas. Keletas įdomių faktų apie advento vainikus: Kilmė : Advento vainikų tradicija prasidėjo XIX a. Vokietijoje, kai liuteronų pastorius Johannas Hinrichas Wichernas sukūrė pirmąjį vainiką, kad padėtų vaikams skaičiuoti dienas iki Kalėdų. Struktūra : Tradiciniai vainikai yra apvalūs, pagaminti iš eglės šakų, simbolizuojančių amžinybę ir gyvybę. Vainike dažniausiai būna keturios žvakės, simbolizuojančios keturias advento savaites. Žvakės : Kiekvieną advento sekmadienį uždegama viena žvakė. Violetinės žvakės simbolizuoja pasiruošimą ir atgailą, o rožinė – džiaugsmą. Papuošimai : Vainikai puošiami raudonomis uogomis, kankorėžiais, kaspinais ir kitais šventiniais akcentais. Šis vakaras – tai daugiau nei kūrybinė veikla. Tai akimirka, kai galime susiburti, pabendrauti ir kartu pajusti artėjančių švenčių džiaugsmą. Tegu šis laikas kiekvienam iš mūsų tampa šilumos, bendrystės ir šviesos šaltiniu! Autorė Giedrė Gudaitė

Išaušus paskutiniajam metų mėnesiui ir nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, norime pakviesti visus mokyklos bendruomenės narius šį laukimo laikotarpį paskirti gerumui. Mokyklos Kalėdų laukimo kalendorių kasdien atversime padarydami po mažą, bet prasmingą darbą ar gestą, o šie pamažu pripildys mūsų širdis atjautos ir dėkingumo, kad Šv. Kalėdų rytą jos sušvistų mūsų krūtinėse tarsi kalėdinės žvaigždės! 1-oji gerumo diena: PADĖKOK Paprastas ir trumpas žodis „ačiū“ gali turėti didžiulį poveikį tiek dėkojančiam, tiek tam, kuriam dėkojame. Dėkingumas nėra tik mandagus gestas: jis skatina bendruomeniškumo jausmą ir stiprina mūsų tarpusavio ryšius, ypač šventiniu laikotarpiu. Dėkingumo išreiškimas yra prasmingas būdas pradėti Advento laikotarpį. Krikščioniškajame mokyme padėka suvokiama kaip nuolankumo ir dėkingumo ženklas už gaunamas palaimas. Šiandien skirkite akimirką prisiminti, ką gero jums yra padarę kiti, ir padėkoti žmogui ar žmonėms, kurie neseniai jums padėjo ar jus palaikė. Tai gali būti tėvai, mokytojas ar draugas, o jūs galite parašyti mažą padėkos raštelį, išsiųsti nuoširdžią žinutę ar tiesiog padėkoti asmeniškai. Kaip Tu šiandien pasakysi „ačiū“? Autorė Giedrė Gudaitė

2-oji gerumo diena: PASIDALINK ŠYPSENA Šiandien kviečiame plačiai šypsotis visiems, kuriuos susitiksite savo kelyje! Šypsena – tai vienas paprasčiausių, bet galingiausių gestų. Ji peržengia kalbos ir kultūros ribas, veikia per atstumą, skleidžia šilumą ir kuria ryšį. Tai universalus gerumo aktas, kuris leidžia kitiems pasijusti pastebėtiems ir vertinamiems. Tačiau kuo šypsena tokia ypatinga ir iš kur ji kyla? Šypsena yra universali žmogaus išraiška, įrašyta mūsų biologijoje. Net naujagimiai šypsosi – šis gebėjimas yra įgimtas. Mokslininkai mano, jog šypsena evoliucionavo kaip būdas kurti pasitikėjimą ir skatinti bendradarbiavimą bendruomenėse. Šypsojimasis siunčia saugumo ir draugiškumo žinutę. Tačiau šypsenos skirtos ne tik kitiems – jos reikalingos ir mums patiems. Kai šypsomės, mūsų smegenys išskiria „geros savijautos“ chemines medžiagas, tokias kaip dopaminas ir endorfinai, kurios pakelia nuotaiką ir mažina stresą. Vien nusišypsojus, net jeigu tik sau, gali palengvėti sunkios dienos našta. Nepamirškite: šypsena nėra vien tik atspindys to, kaip jaučiamės, – tai ir būdas keisti savo savijautą. Be to, šypsenos užkrečiamos! Viena šypsena gali įžiebti kitą, sukurdama teigiamą grandininę reakciją. Kam šiandien nusišypsosi Tu? Autorė Giedrė Gudaitė

Praėjusį šeštadienį, lapkričio 30 d., Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“ pamokas pakeitė ypatingas susitikimas – mus aplankė rašytojas Virgis Šidlauskas! Šis renginys buvo ne tik edukacinis užsiėmimas – tai buvo tikra literatūrinė šventė vaikams bei jų šeimoms. Be to, orams žvarbstant ir dienoms trumpėjant susitikimas su rašytoju tapo puikia proga mums visiems pasisemti šilumos ir jaukumo. Virgis Šidlauskas – vaikų literatūros autorius ir žurnalo „Laimiukas“ vyr. redaktorius. Jo kūryba pasižymi žaismingu stiliumi ir kūrybingais pasakojimais, kurie patraukia tiek mažųjų skaitytojų, tiek vaikų literatūros ekspertų dėmesį. Pirmoji rašytojo knyga „Ulfas ir stebuklinga barzda“ buvo pastebėta iškart po išleidimo, o naujausi kūriniai, tokie kaip „Ugnikalniukas ieško draugų“, taip pat sulaukia didelio susidomėjimo. Susitikimas su rašytoju buvo tikrai ypatingas. Virgis Šidlauskas savo kūrybingu bendravimu užbūrė visus dalyvius – nuo mažiausių iki didžiausių. Rašytojas ne tik pasakojo apie savo knygas, bet ir paišė ant lentos knygos „Ugnikalniukas ieško draugų“ personažus. Vaikai buvo kviečiami prisidėti kuriant Ugnikalniuko draugus – įvairius jūros gyvius. Lenta netrukus pasipuošė banginiais, žuvimis, jūros arkliukais ir kitais įspūdingais jūrų gyventojais! Personažų piešimą lydėjo linksmos ir nuotaikingos rašytojo atliekamos dainos, kuriomis jis tarsi gyvai įgarsino savo knygų istorijas. Buvome pakviesti ne tik padainuoti kartu, bet ir pamiklinti liežuvius tariant negirdėtus ir išskirtinius personažų vardus . Po pasirodymo šeimos turėjo progą įsigyti rašytojo knygų, kurios tiesiog akimirksniu „išgaravo“ – visiems norintiems net nebeliko! Ši ypatinga pamoka buvo priešpaskutinis mūsų susitikimas prieš Kalėdų atostogas. Žiema – puikus metas vaikams į rankas paimti knygą ir pasinerti į nuotykių kupiną literatūros pasaulį. Tikimės, kad šventiniu laikotarpiu vaikai perskaitys šias nuostabias knygeles ir po atostogų pasidalys savo įspūdžiais mokykloje ar perleis jas skaityti kitiems būsimoje knygų mainų mugėje. Esame be galo dėkingi rašytojui Virgiui Šidlauskui už šį nuostabų susitikimą. Tegu šios kūrybinės akimirkos įkvepia vaikus skaityti, kurti ir svajoti! Galerijoje dalijamės įspūdžiais iš šio jaukaus renginio. Vaikų rašytojo Virgio Šidlausko apsilankymą Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“ finansavo LR užsienio reikalų ministerija. Autorė Giedrė Gudaitė

3-ioji gerumo diena: NUOŠIRDŽIAI PAGIRK Nuoširdus komplimentas gali praskaidrinti žmogaus dieną ir sustiprinti ryšį su juo. Pripažindami ir vertindami kitų unikalius bruožus kuriame pozityvius santykius ir skleidžiame džiaugsmą paprastu, bet prasmingu būdu. Šios dienos gerumo užduotis – nuoširdžiai ką nors pagirti: artimąjį, draugą, kolegą, kaimyną. Galime pagirti jų įgūdžius, asmenybę ar kokį nors pasiekimą. Gal tai sunkiai dirbantis šeimos narys, itin dėmesingas draugas, o gal kolega, kuris visada skleidžia teigiamą energiją? Tegul jūsų žodžiai būna nuoširdūs ir konkretūs – pamatysite, kaip šis nedidelis gestas atneš džiaugsmo jums abiems. Nuoširdžiai pagirdami mus supančius žmones parodome, kad pastebime ir vertiname jų gerąsias savybes, o tai padeda stiprinti bendruomenės ryšius ir skatinti geranoriškumą. Tai ypač prasminga žiemą, kai žmonės dažnai ieško šilumos ir draugystės, kad palengvintų ilgus, tamsius vakarus. Ką šiandien gali pagirti Tu? Kaip Tavo žodžiai gali pakylėti to žmogaus dvasią ir suteikti šilumos jo dienai? Autorė Giedrė Gudaitė

4-oji gerumo diena: PALAIKYK DURIS KITAM Šiandienos gerumo aktas yra labai paprastas, bet galbūt jau kiek primirštas: palaikykite duris kitam. Nors ir atrodytų mažytis, tačiau šis poelgis savyje talpina aukščiausias vertybes ir geba per akimirką įžiebti pozityvų ryšį su kitu žmogumi. Nesvarbu, ar įeiname į parduotuvę, namus ar viešą pastatą, šiuo gestu mes sakome: „Matau Tave ir Tu man rūpi.“ Tai rūpestingas gestas, parodantis pagarbą ir dėmesingumą kitam. Mandagumo ir pagarbos gestai – nuo kaimynų pasveikinimo iki geranoriškumo viešose erdvėse – sudaro šiltos ir svetingos bendruomenės pagrindą. Šventiniu laikotarpiu šie smulkūs dėmesio aktai tampa dar labiau įprasminti, nes padeda sukurti šventinę, ypatingą atmosferą. Paprastas durų palaikymas primena, kad visi gyvename tame pačiame pasaulyje, o mažos rūpesčio akimirkos gali mus suartinti. Pagalvokite apie tuos kartus, kai kas nors palaikė jums duris, leisdamas(-a) pasijusti pastebėtam(-ai) ir vertinamam(-ai). Šiandien perduokite šį jausmą kitiems. Galbūt nustebsite, kiek šypsenų ir dėkingumo žvilgsnių jums sugrįš atgal. Kam šiandien padėsi Tu, palaikydamas(-a) duris? Autorė Giedrė Gudaitė

5-oji gerumo diena: IŠKLAUSYK KITĄ Šiandien kviečiame pagalvoti apie galimybę išklausyti ir pasidalinti šiltais ir paguodžiančiais žodžiais su žmogumi, kuriam gali trūkti vilties ar ramybės. Galbūt jūsų aplinkoje yra draugas, kuris išgyvena iššūkių kupiną laikotarpį, šeimos narys, susiduriantis su sunkumais, ar kolega, kuris šiuo metu patiria stresą. Kartais paprasti žodžiai, tokie kaip „Aš čia, jei reikės“ ar „Galvoju apie tave. Kaip laikaisi?“, gali tapti stiprybės šaltiniu. Išklausyti žmogaus rūpesčius – tai viena prasmingiausių dovanų, kurią galite suteikti. Kai nuoširdžiai klausotės, jūs ne tik girdite žodžius – jūs kuriate saugią erdvę, kurioje žmogus jaučiasi matomas, išgirstas ir vertinamas. Gyvenimas kartais gali būti pribloškiantis, kupinas sudėtingiausių problemų, tačiau vien galimybė atsiremti į kitą gali daryti stebuklus. Pasiūlydami savo dėmesį ir buvimą jūs trumpam pasidalijate sunkumų našta, ir vien šio mažo atokvėpio gali pakakti žmogui atsitiesti ir pasijusti drąsiau. Klausymasis nereiškia problemų sprendimo – tai žmogaus jausmų pripažinimas. Kartais užtenka raminančio žodžio ar paprasto „Aš esu šalia“, kad žmogus pasijustų mažiau vienišas. Tokia parama gali būti transformuojanti – empatija gilina ryšius, stiprina santykius ir atveria naujas perspektyvas ne tik besiguodžiančiųjų, bet ir besiklausančiųjų gyvenimuose. Ką šiandien Tu galėtum išklausyti? Kaip Tavo palaikymas galėtų praskaidrinti kito žmogaus dieną? Autorė Giedrė Gudaitė

6-oji gerumo diena: APSITVARKYK Šiandienos gerumo aktas – sutvarkyti aplinkinę erdvę. Tai gali būti erdvė namuose ar bendroje vietoje. Galite pašalinti netvarką nuo bendro stalo, sutvarkyti kambarį namuose ar net šiek tiek pagražinti lauko erdvę. Prieš imdamiesi ją tvarkyti, akimirkai stabtelėkite, giliai įkvėpkite, nusišypsokite ir mintyse pasidžiaukite, kad ši erdvė netrukus bus jaukesnė ir malonesnė visiems. Jūsų pozityvus nusiteikimas leis jums pajusti šio darbo naudą. Tvarkymasis – tai ne tik namų ruošos darbas, bet ir rūpinimosi savo erdve bei savimi išraiška. Tvarkydami savo aplinką kuriame sąlygas darnai ir aiškumui tiek išorėje, tiek viduje. Netvarka gali slėgti, neleisti susikaupti ar efektyviai ilsėtis. Skirdami laiko tvarkymuisi pašaliname šiuos trukdžius ir atlaisviname erdvę kūrybai bei ramybei. Tai tarsi debesų išsklaidymas, leidžiantis pasirodyti saulės spinduliams. Vis dėlto tvarkymasis nėra vien tik valymasis; tai ir apsisprendimas, kas lieka jūsų gyvenime, o kas ne. Kiekvienas daiktas, kurį pasiliekame, pasakoja istoriją apie tai, kas mes esame ir kas mums svarbu. Atsisveikinimas su tuo, kas mums nebereikalinga, gali būti išlaisvinantis. Be to, tvarkymasis suteikia pasiekimo jausmą. Net ir smulkūs darbai, tokie kaip stalčiaus sutvarkymas ar skalbinių sulankstymas, gali atnešti teigiamų emocijų ir energijos. Tai būdas atkurti tvarką, atsinaujinti ir sugrąžinti kontrolės jausmą. O jei vis dar sunku pradėti, kodėl gi nepaskatinus savęs? Po atlikto darbo pasilepinkite skanėstu ar kita malonia smulkmena, kad atšvęstumėte savo pasiekimą. Kiekvienas žingsnis svarbus! Jūsų erdvė atspindi jūsų mintis – leiskite jai spindėti taip ryškiai, kaip spindite jūs. Kurią erdvę šiandien sutvarkysi Tu? Autorė Giedrė Gudaitė

7-oji gerumo diena: PADĖKOK MOKYTOJUI(-AI) Šiandien norime pakviesti jus rasti būdą išreikšti dėkingumą savo esamam(-ai) ar buvusiam(-iai) mokytojui(-ai). Tai gali būti elektroninis laiškas, ranka rašytas raštelis ar tiesiog žodžiu išreikštas „Ačiū už viską“. Parodykite savo mokytojams, kokį teigiamą poveikį jie turėjo jūsų gyvenime, pasidalinkite, kaip jų pavyzdys, suteiktos žinios ar palaikymas buvo jums svarbūs. Mokytojai tikrai įvertins šį grįžtamąjį ryšį ir nuoširdžiai džiaugsis sužinoję, kad jų įdėtos pastangos buvo vaisingos. Mokytojai atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvenime – jie mus veda, skatina ir padeda augti. Mokytojai mus supa ne tik mokyklose – mokytojų vaidmenį mūsų gyvenime taip pat gali atlikti ir šeimos ar bendruomenės nariai. Padėka mokytojams yra prasmingas būdas pripažinti jų atsidavimą ir sunkų darbą. Mokytojai nuo seno buvo laikomi išminties ir vertybių saugotojais. Senovės Graikijoje mokytojai – tokie kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis – ne tik skleidė žinias, bet ir ugdė žmones, formavo jų pasaulėžiūrą bei moralinius principus. Japonijoje samurajų mokytojai – sensėjai – ne tik mokė kovos menų, bet ir ugdė samurajų etikos, disciplinos, pagarbos vertybes. Sensėjai pabrėždavo, kad mokinio dėkingumas turėtų būti išreiškiamas ne tik žodžiais, bet ir pagarbiu požiūriu bei pastangomis mokytis. Taigi, dėkingumas yra ne tik formalumas, bet ir įsipareigojimas tęsti mokytojo darbą puoselėjant ir perduodant įdiegtas vertybes kitiems. Lietuvoje mokytojai istoriškai buvo laikomi kultūros puoselėtojais ir tautinės savimonės ugdytojais, ypač sudėtingais laikotarpiais, kai švietimas tapo pasipriešinimo forma. Kaimuose gyvendavę ir dirbdavę mokytojai būdavo ir bendruomenės autoritetai – „šviesuoliai“, perduodantys ne vien akademines, bet ir tautos istorijos, papročių, folkloro žinias. Kaimo bendruomenėje mokytojas neretai būdavo tarsi šeimos narys, su kuriuo siejo ypatingas ryšys. Net ir šiandien daugelis lietuvių prisimena savo pirmuosius mokytojus su pagarba ir dėkingumu. Šiandien puiki proga stabtelėti ir pagalvoti, kurie mokytojai mus formavo kaip asmenybes, išmokė mus svarbių įgūdžių ar suteikė motyvacijos siekiant savo tikslų, ir nuoširdžiai jiems už tai padėkoti. Kas Tavo gyvenime nusipelnė padėkos šiandien? Kokiais žodžiais ją išreikši? Autorė Giedrė Gudaitė