Paieška svetainėje

21-oji gerumo diena: IŠJUNK ELEKTROS PRIETAISĄ Išjungti elektros prietaisą, kai jo nereikia, gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau iš tiesų tai – reikšmingas žingsnis prisidedant prie planetos gerovės. Nors Islandija didžiuojasi savo žaliąja elektra, kuri gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip geoterminė energija ir hidroelektrinės, net ir čia energijos taupymas išlieka svarbus. Kiekvienas papildomas elektros vartojimas reikalauja resursų – gamtinių bei infrastruktūrinių, o sąmoningas jos naudojimas moko mus gyventi atsakingiau. Iki elektros atradimo dieną apšviesdavo saulė, o vakare namuose ruseno žvakės ar aliejinės lempos liepsna. Islandijoje, ilgų ir tamsių vakarų šalyje, egzistavo tradicija, vadinama kvöldvaka  – laikas po saulėlydžio, kai šeimos susirinkdavo perpasakoti senųjų sagų, nudirbti smulkių darbų ar mokyti vaikų skaityti. Visa tai vykdavo šviečiant žvakei – brangiausiai tų laikų kalėdinei dovanai. Galimybė vakare pasišviesti buvo tikra prabanga ir kiekvienas žvakigalis buvo tausojamas (neveltui vienas iš islandiškų Kalėdų senbernių yra žvakių vagis Kerrasníkir). Šiais laikais vakaro apšvietimas nebėra toks brangus ir mes net nesusimąstome, kiek daug elektros energijos vartojame kasdienoje. Tačiau net ir šalyje, kur gamta dosniai suteikia švarią energiją, svarbu ją tausoti ir praktikuoti tvaresnį vartojimą. Šiandien prisiminkite: kai išeinate iš kambario – išjunkite šviesą, kai baigiate naudoti prietaisą – ištraukite jį iš elektros lizdo. Šis paprastas įprotis gali tapti ne tik atsakingumo simboliu, bet ir galimybe grįžti prie tikrų, gyvų pokalbių. Galbūt šįvakar verta, kaip senais laikais, jaukiai pavakaroti namuose prie žvakės liepsnos užuot praleidus laiką prie ekranų? Kokį elektros prietaisą šiandien gali išjungti ar atjungti Tu? Autorė Giedrė Gudaitė

22-oji gerumo diena: PAMEDITUOK AR PASIMELSK Advento laikotarpis – tinkamas metas vidinei refleksijai, o meditacija ar malda – puikūs būdai tai padaryti. Šiandien kviečiame skirti 10 minučių nusiraminimui ir susitelkimui į save. Tai ne tik padės pasiruošti šventiniam šurmuliui, į kurį galėsite įžengti ramiai šypsodamiesi ir pasirengę būti kitiems, bet ir suteiks dvasinio peno bei parengs artėjančiai naujųjų metų pradžiai. Meditacija – tai sąmoningumo praktika, kurios metu susitelkiama į kvėpavimą, mintis ar jausmus, leidžiant protui išsilaisvinti iš kasdienio chaoso. Daugelis tyrimų patvirtina, kad meditacija mažina stresą, gerina emocinę sveikatą ir netgi stiprina imunitetą. Tuo tarpu malda dažnai siejama su dvasine ramybe ir ryšiu su aukštesne jėga ar tikėjimu. Ji suteikia galimybę išreikšti dėkingumą, prašyti pagalbos ar tiesiog stabtelėti ir skirti laiko gyvenimo prasmės kontempliacijai. Tiek meditacija, tiek malda mus moko gyventi sąmoningiau, gerbti save ir kitus bei ieškoti taikos. Tai ne tik rūpinimasis savo dvasine sveikata, bet ir gerumo aktas aplinkiniams, nes vidinė ramybė persiduoda kitiems ir kuria harmoningesnę atmosferą. Kartais pasaulio gerinimas prasideda nuo mūsų pačių nuraminimo. Kaip šiandien skirsi laiko savirefleksijai Tu? Autorė Giedrė Gudaitė

23-ioji gerumo diena: PADĖK NAMŲ RUOŠOJE Šiandienos gerumo aktas yra neprašytam(-ai) padėti kitam šeimos nariui namų ruošoje. Pagalvokite, kokį darbą, už kurį įprastai nesate atsakingas(-a), galėtumėte atlikti jūs, ir nustebinkite savo artimąjį pasisiūlydami šiandien jį padaryti. Tai gali būti vakarienės gaminimas, grindų siurbimas, skalbinių lankstymas ar bet kuris kitas buitinis darbas. Pagalba vieni kitiems namuose stiprina šeimos ryšius ir padeda kurti šiltą bei palaikančią namų aplinką. Kartais gali atrodyti, kad namų tvarkymas ir valymas yra savaime suprantami dalykai, tačiau daugelis iš mūsų vertina, kai artimieji imasi iniciatyvos ir padeda. Tai ne tik sumažina darbų krūvį, bet ir rodo rūpestį, pagarbą ir atsakomybę už bendrą aplinką, kurioje visi gyvena. Nors dažnai manome, kad namų ruoša yra individualus arba moteriškas darbas, svarbu paminėti, kad ją turėtų atlikti visi šeimos nariai, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Šis darbas skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą, taip pat ugdo atsakomybę ir organizuotumą. Kokį nedidelį darbą už savo artimuosius gali padaryti šiandien Tu? Kaip tai galėtų pakeisti Tavo artimųjų dieną? Autorė Giedrė Gudaitė

24-ioji gerumo diena: APKABINK ARTIMĄ Apkabinimas – tai tylus, bet labai stiprus būdas parodyti meilę ir rūpestį. Kai apkabiname žmogų, mūsų kūnas kalba už mus, sužadindamas šilumos, meilės ir saugumo jausmus tiek kituose, tiek mumyse pačiuose. Apkabinę mylimą žmogų galime pakeisti visą dieną. Dažnai manome, kad mūsų jausmus geriausiai išreiškia žodžiai, ir pamirštame, koks svarbus, tiek vaikui, tiek suaugusiajam, yra fizinis kontaktas. Virginia Satir, žinoma šeimos terapeutė, yra pasakiusi: „Per dieną mums reikia keturių apkabinimų, kad išgyventume, aštuonių – kad gyventume, dvylikos – kad augtume.“ Tai pabrėžia, kaip svarbu mums, kaip žmonėms, jausti fizinį ryšį su kitais, kad išliktume geros emocinės sveikatos. Šventiniu laikotarpiu turime galimybę išreikšti savo šiltus jausmus daugeliui savo mylimų žmonių gyvai. Tad neapsiribokime vien šypsenomis ir maloniais žodžiais – nuoširdžiai apkabinkime savo artimuosius ir parodykime, kiek daug jie mums reiškia. Ką šiandien apkabinsi Tu? Autorė Giedrė Gudaitė

20-oji gerumo diena: PAAUKOK Aukojimas turi gilias šaknis tiek tradicijose, tiek religijoje. Tai ne tik materialinis, bet ir dvasinis veiksmas, kuris pagerina kitų gyvenimą ir praturtina mūsų pačių sielą. Aukodami maistą, pinigus ar savo laiką ir įgūdžius tiems, kuriems to labiausiai reikia, atliepiame tikrąją Kalėdų dvasią ir patys tarsi tampame Kalėdų seneliais. Šiuolaikinio Kalėdų senelio prototipas – Šv. Mikalojus – buvo dosnus ir geraširdis vyskupas, kuris rūpinosi vargšais ir juos rėmė. Viena iš garsiausių jo istorijų pasakoja, kaip jis slapta krovė kraitį trims vargingoms seserims, slėpdamas aukso maišelius ir naktį mėtydamas juos į jų namus. Sukrautas kraitis suteikė seserims galimybę ištekėti ir išgelbėjo jas nuo vergovės ar priverstinės prostitucijos. Dėl šios istorijos šv. Mikalojus tapo dosnumo ir dovanų teikimo simboliu. Susiliejęs su vietinėmis tradicijomis įkvepiantis Šv. Mikalojaus atminimas su laiku tapo Kalėdų senelio personažu. Nors Kalėdų senelis šiandien dažniausiai siejamas su komercija ir dovanomis vaikams, jis išlieka simboliu, skatinančiu dosnumą ir bendruomeniškumą – būtent tai, ką šv. Mikalojus puoselėjo savo gyvenime. Šiandien kviečiame pasidalinti tuo, ką turite, su kitais. Pagalvokite apie labdaros organizaciją ar iniciatyvą, kuri jums svarbi, ir paaukokite jai. Prisiminkite, kad kiekvienas, net ir nedidelis indėlis yra svarbus ir suteikia viltį kitiems. Ką šiandien Tu gali paaukoti, kad padėtum kitiems? Autorė Giedrė Gudaitė

Naujus mokslo metus pasitinkame su džiaugsmu, smalsumu ir noru augti kartu. Kiekvienais metais mūsų mokyklos bendruomenė tampa vis stipresnė, o mokiniai – drąsesni ir kūrybiškesni. Kiekvieną rudenį nekantriai laukiame ir sugrįžtančių ūgtelėjusių mokinių, ir naujų vaikų bei jų tėvelių, kuriuos kviečiame prisijungti į mūsų jaukią bendruomenę. Registruojantis 2025–2026 mokslo metų rudens semestrui prašome užpildyti dvi anketas: 1) Registracijos anketą ; 2) Susipažinimo su mokyklos taisyklėmis anketą . SVARBU: Registracijos anketą prašome užpildyti tiek naujus mokinius, tiek jau mūsų bendruomenės dalimi esančias šeimas. Registracija vyksta iki rugsėjo 1 d. Jauniausi priimami mokiniai – gimę 2022 m. (dėl jaunesnių vaikų prašome kreiptis el. paštu: jurgita@internet.is ). Šiuo metu registracija vyksta į šias amžiaus grupes: 3 metų, 4 metų, 5 metų, 6 metų (I klasė), 7 metų (II klasė), 8 metų (III klasė), 9–12 metų ir vyresni, 13 metų ir vyresni. Jei klasėje vietos jau užimtos, vaiką įtrauksime į laukiančiųjų sąrašą. Svarbi ir privaloma pamokų dalis mokiniams nuo 6 m. yra kūrybiniai užsiėmimai. Vaikai patys renkasi iš keturių galimų kūrybinių dirbtuvių: dailės užsiėmimai; „Lengva rankelė“; „Judesio džiaugsmas“; rankdarbiai . Daugiau informacijos apie registraciją, pamokų laiką, vietą, mokyklos mokestį ir kt. rasite čia: https://www.trysspalvos.com/informacija-ir-registracija . Plačiau apie kūrybines dirbtuves skaitykite čia: https://www.trysspalvos.com/kurybines-dirbtuves . Su mokytojomis virtualiai susipažinti galite čia: https://www.trysspalvos.com . Naujai prisijungusių mokinių tėvelius kviečiame į susirinkimą rugpjūčio 25 d., pirmadienį, 17 va l., Gerðubergi bibliotekos antrojo aukšto fojė, adresu Gerðubergi 3-5, 111 Reykjavík, kur s usipažinsite su mokyklos veikla, taisyklėmis ir mokytojomis.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau prasidėjo mokinių registracija 2025 metų pavasario semestrui! Jei norite prisijungti prie mūsų mokyklos bendruomenės, kviečiame skubėti – registracija vyks iki sausio 5 d. Svarbi informacija: Jauniausi mokiniai: registruojame vaikus, gimusius 2022 metais. Deja, ne visose amžiaus grupėse turėsime laisvų vietų. Jei jūsų pasirinktoje grupėje vietų nebebus, būtinai su jumis susisieksime, informuosime apie situaciją ir įtrauksime vaiką į laukiančiųjų sąrašą. Šiuo metu mokyklą lankantiems vaikams iš naujo registruotis nereikia, tačiau labai svarbu, kad tėvai praneštų savo klasės mokytojai apie planus lankyti mokyklą. Nesulaukę pranešimo, vaikus iš sąrašų privalėsime išbraukti. Registracijos žingsniai: Užpildykite registracijos anketą: Registracijos anketa . Susipažinkite ir patvirtinkite, kad priimate mokyklos taisykles: Susipažinimo su taisyklėmis anketa . Daugiau informacijos apie mūsų mokyklos veiklą ir registraciją rasite mūsų interneto svetainėje, o jei kiltų daugiau klausimų, drąsiai kreipkitės el. paštu jurgita@internet.is .

Mūsų mokykla su pagarba ir jautrumu kasmet mini Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Šiemet renginio metu mokiniai kartu su mokytojais ir tėvais giedojo Tautinę giesmę bei dainą „Gražiausios spalvos“, kuri jau tapo neoficialiu mūsų mokyklos himnu. Kartu tai buvo puiki proga sustiprinti vaikų ryšį su Lietuva, jos istorija ir vertybėmis. Minėjimo metu skambėjo ne tik dainos, bet ir įkvepiantys žodžiai apie Sausio 13-osios svarbą. Mokyklos vadovė Jurgita Millerienė pabrėžė, kad šis įvykis yra pamoka apie laisvę, drąsą bei vienybę. „Sausio 13-osios minėjimas visada palieka didelį pėdsaką vaikų prisiminimuose. Jie didžiuojasi Lietuva ir jos drąsiais žmonėmis, įsijaučia į Lietuvos istoriją, geriau suvokia laisvės sąvoką,“ – teigia mokyklos vadovė. Mokykloje siekiame, kad vaikai nuo ankstyvo amžiaus pažintų savo šalį ir didžiuotųsi jos istorija. Pradėję mokytis nuo vos dvejų metų, mūsų mokiniai palaipsniui įgyja ne tik svarbių istorinių, geografinių ir kultūrinių žinių, bet ir gebėjimą suprasti laisvės svarbą, vertinti drąsą ir vienybę. Per dainas, kūrybines užduotis ir pokalbius jie ugdo meilę Lietuvai ir savo tapatybės suvokimą. Sausio 13-osios minėjimas yra ypatinga diena, kurią visada lydi susikaupimas ir pasididžiavimas. Tai priminimas, kodėl esame laisvi ir kaip svarbu tą laisvę branginti. Džiaugiamės galėdami perduoti šias svarbias žinias savo mokiniams, įkvėpti juos vertinti praeitį ir kurti ateitį, kupiną pagarbos Lietuvai. Autorė Giedrė Gudaitė

Labai džiaugiamės ir norime pasidalinti puikia žinia – mūsų Islandijoje esančioje lituanistinėje mokykloje nuolat sulaukiame didelio dėmesio, gerbiamų žmonių ir įvairių dovanų. Šį kartą ypatingą dovaną mūsų mokyklos vaikams padovanojo islandų rašytoja Bergljót Baldursdóttir. Autorė, kurios knyga „Von be don“ skirta dvikalbiams vaikams, pasidalijo su mumis savo kūriniu, kuris padeda mažiesiems pasinerti į kelių kalbų pasaulį. Knyga atskleidžia svarbią žinią – kalbos ir kultūros puoselėjimas yra itin svarbus, o išlaikyti savo gimtąją kalbą vaikystėje yra būtina. Bergljót Baldursdóttir knygą parašė remdamasi savo brolio istorija. Būdamas vaikas, jis su tėvais išvyko į JAV ir, manydamas, kad anglų kalba yra svarbesnė, pamiršo islandų kalbą. Vėliau jam tai sukėlė daugybę liūdesio ir širdgėlos, nes kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir svarbi mūsų tapatybės dalis. Neužmirškime, kad puoselėti ir branginti savo gimtąją kalbą yra labai svarbu. Ji – mūsų širdies kalba, kuri ne tik jungia su šaknimis, bet ir padeda išsaugoti mūsų kultūrą bei tradicijas. Didžiausias ačiū rašytojai Bergljót Baldursdóttir už šią šiltą ir prasmingą dovaną mūsų vaikams! Džiaugiamės, kad mūsų mokykla yra dalis šio gražaus kultūrinio ir kalbinio tilto tarp Islandijos ir Lietuvos. Autorė Giedrė Gudaitė

Lietuvių kalba mums, gyvenantiems toli nuo Lietuvos, – tai tiltas tarp praeities ir ateities, tarp gimtųjų namų ir pasaulio. Mūsų vaikai nešasi su savimi ne tik šeimos tradicijas, bet ir gimtąją kalbą, kurios puoselėjimas tampa neįkainojama dovana. Vienas gražiausių būdų tą meilę sustiprinti – tai skaitymas. Skaitymas gimtąja kalba – tai ne tik smagus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir tvirtas pamatas kalbos įgūdžiams, vaizduotei bei kultūriniam tapatumui stiprinti. Knygos leidžia vaikams ne tik atrasti naujas istorijas, bet ir giliau pajusti savo kalbos grožį. Skaitydami lietuviškas knygas, jie tęsia kartų dialogą, mokosi vertybių ir plečia pasaulio suvokimą. Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų mokyklos mokiniai noriai skaito ir dalinasi atrastomis istorijomis. Jie domisi tiek klasikiniais kūriniais, tiek naujomis lietuvių autorių knygomis, kurios pasakoja šiuolaikiškas, aktualias ir nuotaikingas istorijas. Renginiai skaitymui gimtąja kalba skatinti Skaitymo džiaugsmu galima dalintis ne tik individualiai, bet ir bendruomenėje. Neseniai Reikjaviko miesto biblioteka organizavo „Pasakų valandėlę lietuviškai“, kurios metu mūsų mokyklos mokytoja Jurgita Motiejūnaitė  skaitė ir pristatė naujausias lietuviškas vaikų knygas, kurias biblioteka įsigijo 2024 metų pabaigoje. Džiugu, kad į šią knygoms ir skaitymui skirtą popietę susirinko gausus būrys šeimų! Kviečiame visus aktyviai naudotis miesto bibliotekos paslaugomis ir atrasti įtraukiančias istorijas lietuvių kalba! Na o pavasariop mokykloje vėl šurmuliuos knygų mainų mugė! Tai bus puiki proga vaikams dalintis knygomis, atrasti naujus skaitinius ir dar labiau sustiprinti meilę skaitymui. Tegul kiekviena atsiversta knyga tampa mažu langu į pasaulį, pilną atradimų, nuotykių ir savosios kalbos grožio. Ačiū visiems, kurie skatina skaitymo kultūrą ir įkvepia vaikus atrasti pasaulį per knygas! Autorė Giedrė Gudaitė

Naujojo semestro pradžioje tyrinėjame ne tik Lietuvos aviacijos istoriją ir M. K. Čiurlionio kūrybą, bet ir nepamirštame paminėti kitų svarbių kultūrinių reiškinių ir datų. Tarp jų ir Šv. Agoto s – Duonos globėjos – diena, kuri skatina kalbėti apie svarbaus lietuvių kultūros simbolio – duonos – reikšmę. Taigi, vasaris mūsų mokykloje prasidėjo ypatingai – kvietėme vaikus patyrinėti duonos pasaulį! Tai buvo ne tik edukacinė, bet ir smagi kelionė į lietuviškas tradicijas bei pasakų pasaulį. Pirmiausia mažieji susidomėję stebėjo klasikinę pasaką „Pagrandukas“, kurią su dideliu užsidegimu popierinėmis lėlėmis suvaidino mūsų kūrybingos mokytojos. Tai buvo tikra teatro magija, kuri įtraukė vaikus ir pakvietė juos keliauti su mažuoju pabėgėliu Pagranduku! Bet čia nuotykiai nesibaigė! Mokiniai ragavo įvairių rūšių duoną, tyrinėjo jos kvapą, spalvą, minkštumą ir net bandė atspėti, iš kokių grūdų ji kepta. O tada patys ėmėsi kūrybos – piešė savo pagrandukus, vaidino ir mokėsi su duona susijusių lietuviškų žodžių. Svarbiausia, kad šioje šventėje ne tik smagiai praleidome laiką, bet ir sužinojome, kokią ypatingą vietą duona užima mūsų kultūroje. Juk duona nuo senų laikų buvo ne tik maistas, bet ir bendrystės, pagarbos ir šilumos simbolis. Autorė Giedrė Gudaitė

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas yra ne tik dokumentas, bet ir laisvės, tautinės tapatybės bei atkurtos valstybės simbolis. Būtent tai pabrėždami ir siekdami įdiegti jaunosios kartos sąmonėje, Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“ minėjome Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Pamokas pradėjome iškilmingai – sugiedojome Lietuvos himną, pajutome vienybę ir pasididžiavimą savo šaknimis. Tuomet pasinėrėme į smagią veiklą klasėse: viktorinose varžėmės, kas geriausiai pažįsta lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą. Klausimai skatino prisiminti svarbius kultūrinius simbolius, įvykius, tradicijas, o nuotaikingas vaikų įsitraukimas ir žinios apie Lietuvą džiugino mokytojų širdis. Po proto mankštos atėjo metas kūrybai – virtome tikrais kulinarijos menininkais! Mokiniai ruošė įvairiausius patiekalus, dekoravo juos lietuviška atributika, o galiausiai visi drauge pristatė savo kulinarinius šedevrus. Tai buvo ne tik skanus, bet ir labai spalvingas mūsų meilės Lietuvai išraiškos būdas. Lietuvą galima mylėti įvairiai. Mes šįkart tai darėme žaismingai, kūrybingai ir skaniai! Galerijoje kviečiame pasigrožėti mokinių kulinariniais kūriniais. Autorė Giedrė Gudaitė