Šiandien mūsų mokykloje džiaugėmės dviguba švente – minėjome Mamyčių dieną ir mokslo metų pabaigą. Renginys tryško spalvomis, šypsenomis ir nuoširdžiomis emocijomis. Pradžioje vaikams buvo įteikti jų pasiekimų įvertinimo aprašymai – gražus ir prasmingas priminimas, kiek daug per šiuos metus jie paaugo ir išmoko. Atsisveikinome, padėkojome ir visokeriopos sėkmės palinkėjome į kitą šalį gyventi išvykstančiai „Skruzdėliukų“ klasės mokytojai Rasai Mekei. Su džiaugsmu motinystei išlydėjome „Koldūniukų“ mokytoją Simoną Tamošaitytę. Vis dėlto, nors artėjame prie mokslo metų pabaigos, primename, kad mūsų dar laukia trys prasmingi ir įdomūs susitikimai ateinančiais gegužės šeštadieniais. Pažadame, kad visi jie bus ypatingi! Na o Motinos dienos progai paminėti kiekviena klasė parengė po pasirodymą – skambėjo dainos, eilėraščiai, vyko kūrybiniai pasirodymai. Vaikai įteikė mamoms savo rankų darbo dovanėles. Ne vienos mamytės akyse suspindo džiaugsmo ašaros. Šventės akcentu tapo bendras kūrybinis pasirodymas, kurio metu gimė simbolinis paveikslas – Mamytės pasaulis. Kiekviena klasė prie jo prisidėjo savaip: mažiausieji pasodino žalią pievą, kiti pridėjo gėlių, drugelių, medį, kalnus, dangų ir saulę. Taip po truputį susikūrė visas mamos pasaulis – toks, kuriame telpa viskas, kas vaikui svarbiausia. Peizažo kompoziciją darniai papildė elegantiški dailininkės Raimondos Sakalauskienės paveikslai, vaizduojantys gėlėmis išdabintas moters figūras. Šį jautrų ir prasmingą pasirodymą lydėjo lyrinė miniatiūra, sukurta mūsų kūrybingosios mokytojos Neringos Eidukienės ir įrašyta kartu su šauniąja mokine Ema. Tikime, kad šio kūrinio grožiu verta pasidalinti plačiau, todėl kviečiame jį skaityti, o nuotraukų galerijoje – pasigėrėti šiandienos renginio akimirkomis. Neringa Eidukienė MAMYTĖS PASAULIS Pradėsiu nuo žalios PIEVUTĖS. Ja galima bėgti, ristis kūlversčiais ir drąsiai kristi užkliuvus už žolės kupstelio. Nukritus žinau: man neskaudės, nenusibrozdinsiu keliuko – juk Mamytės pieva minkšta kaip pūkinė pagalvėlė, kaip švelnus Tavo skruostas, kaip Tavo balsas, tyliai tariantis mano vardą! Dar nupiešiu GĖLIŲ pievoje! Nupiešiu gėlių, kurios, man bėgant pieva, pačios atsisuka ir moja spalvotais žiedais! Jos auga taip, kaip nori pačios – kaip mano juokas, kai Tu, Mamyte, juokini mane. Žiūrėk, kokios jos ryškios, kad net akytės prisimerkia į jas žiūrint! Skinu jas Tau, Mamyte, nes Tavo rankose jos žydi amžinai! Žiūrėk, Mamyte, aš piešiu MEDĮ! Taip gera prie medžio prieiti ir jį apkabinti, tik mano rankutės dar per mažos ir viso kamieno dar neapima! Po medžiu norisi būti ir karštą vasaros dieną, ir kai pavargstu ar būna liūdna – tuomet jis tyliai saugo mane. Jo plačios šakos – lyg Tavo, Mamyte, rankos. Tavo glėbys – saugiausia vieta žemėje! Mamyte, piešiu šiam pasauliui DRUGELĮ! Vieną, antrą, dar ir dar! Jie plasnoja lyg spalvotos mano mintys, skraido aplink mane, nutupia ant rankų, ant mano nosytės – ir aš juokiuos! Drugių sparneliai lengvi kaip jauki tyla šalia Tavęs, Mamyte. Bandau juos pagauti, o jie vis išsprūsta – jie trokšta erdvės kaip mano svajonės! Dar nupiešiu KALNUS. Kartais jie atrodys labai aukšti, kartais labai tolimi, bet aš žinau, Mamyte, kad mes galime juos pasiekti kartu. Mes kopsime link viršūnės lėtai, pamažu, Tu laikysi mane tvirtai už rankutės. Kartais sustosime pailsėti, atsigerti gaivaus šaltinio vandens. Pasiekę viršų tiesiog tylėsime, grožėsimės mudviejų – mano ir Tavo pasauliu. Mamyte, aš piešiu DANGŲ. Didelį, kad jame tilptų visos mūsų dienos – kai juokiamės iki ašarų ir kai tiesiog tylime, tvirtai laikydamiesi už rankų. Dangus keičiasi kaip mano nuotaika – kartais mėlynas ir lengvas, kartais apsunkęs nuo debesų. Kas benutiktų, jis visada virš manęs – didelis, neaprėpiamas kaip Tavo, Mamyte, meilė, sauganti mane! Dar nupiešiu SAULĘ! Tai Tavo širdies man dovanota gyvybė. Ji švelni ir skaisti lyg rytinis pasisveikinimas, o jos šiluma tokia stipri, kad geba ištirpdyti ledynus mano kelyje! Ji visur – kai bėgu rasota pieva, kai skinu tau amžinybės gėles, kai slepiuosi medžio šešėlyje, kai kopiu į aukščiausią kalną, kai žvelgiu į beribį dangų! Net kai jos nematau, žinau, kad ji čia. Mamyte, tik pažvelk! Juk aš nupiešiau Tave!

Šiandienos popietę Gufunes parke vyko Vaikų Velykėlės, kurias, kaip įprasta, organizavo mūsų mokyklos mokytojos savaitę po tikrųjų Velykų. Ir šiemet ji subūrė gausų būrį šeimų, vaikų ir bendruomenės narių, pasiruošusių kartu praleisti laiką, pasidžiaugti pavasariu ir lietuviškomis tradicijomis. Gamta, šį pavasarį išskirtinai audringa, mums dovanojo ypač gražią – saulėtą ir šiltą dieną. Pavasariškas oras įkvėpė ir visus renginio dalyvius, tarp kurių mezgėsi jaukūs pokalbiai, skambėjo žaidžiančių vaikų juokas, veiduose švietė šypsenos. Šventėje netrūko veiklų. Vaikai dalyvavo margučių ridenimo žaidimuose, ieškojo paslėptų šokoladinių kiaušinių, įsitraukė į komandinius žaidimus, kuriuose su dideliu entuziazmu dalyvavo net patys mažiausieji. Daug džiaugsmo suteikė ir margučių konkursas. Dalyviai, kaip visuomet, atsinešė originalių, kruopščiai ir kūrybingai margintų kiaušinių, iš kurių bendro balsavimo būdu buvo išrinktas gražiausias, o jo jaunajai autorei įteiktas saldus prizas. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir vaišių stalas – bendruomenės narių kepti velykiniai pyragai. Šventės dalyviai su pasigardžiavimu mėgavosi kepiniais ir balsuodami išrinko net du nugalėtojus, kurių kepėjoms buvo įteikti vertingi prizai – 5 000 kronų vertės dovanų kuponai Islandijos lietuvių bendruomenės organizuojamiems renginiams. Dalyviams išsiskirsčius, ore kurį laiką dar galėjai justi plevenant jaukią šventės nuotaiką. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo ją kuriant! Jūsų dėka ši šventė tapo šiltu, brangiu prisiminimu! Šventės akimirkomis kviečiame grožėtis nuotraukų galerijoje ir videokompiliacijoje. Reportažo autorė Giedrė Gudaitė

Balandžio 11 dieną mūsų lituanistinėje mokykloje įvyko ypatingas susitikimas – pirmasis virtualus bendravimas su Kauno rajono Domeikavos gimnazijos mokiniais ir mokytojais. Šis ryšys užsimezgė neatsitiktinai. Dar gruodžio pradžioje, Kauno rajono savivaldybei įgyvendinant diasporos plano iniciatyvą, Domeikavos gimnazijos septintokai išsiuntė laiškus užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams. Jų mokyklai burtų keliu teko būtent mūsų lituanistinė mokykla Islandijoje. Nors dalis laiškų, deja, dėl neaiškių priežasčių nepasiekė adresatų, pati iniciatyva nenutrūko – priešingai, ji virto gyvu ir labai prasmingu susitikimu. Virtualiame susitikime dalyvavo trys mūsų mokyklos grupės – „Pelėdžiukai“, „Koldūniukai“ ir „Lapiukai“ – kartu su mokytojomis. Nors vaikai pradžioje buvo nedrąsūs, susitikimas buvo jaukus ir nuoširdus. Mūsų mokyklos vadovė Jurgita Millerienė pasidalino lituanistinės mokyklos atsiradimo istorija, kas paskatino ją įkurti ir kokią prasmę ji turi bendruomenei. Tuo tarpu Domeikavos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Edita papasakojo apie projekto iniciatyvą, jos kilmę bei kasdienius mokymo iššūkius. Ji taip pat pabrėžė, kad jų mokykla aktyviai bendradarbiauja su kitomis ugdymo įstaigomis, siekdama kurti gyvus ir prasmingus ryšius. Mūsų mokytojos pristatė lituanistinio ugdymo principus – per veiklas, žaidimus ir kūrybinius užsiėmimus ugdyti lietuvybę, supažindinti vaikus su tradicijomis, kultūra ir lietuviškomis šaknimis. Didžiausią džiaugsmą, žinoma, sukėlė pačių vaikų bendravimas. Jie pasidalino savo pomėgiais, būreliais, laisvalaikiu ir net mėgstamiausiais lietuviškais patiekalais. Šis paprastas, bet nuoširdus apsikeitimas patirtimis padėjo nutiesti pirmuosius draugystės tiltus. Kadangi mūsų mokiniai neseniai taip pat išsiuntė laiškus, Domeikavos gimnazijos mokiniai jų labai laukia ir netrukus atsakys. Džiugu, kad kai kurie vaikai jau spėjo užmegzti ryšius ir socialinėje erdvėje. Tikime, kad tai – tik pradžia. Su Domeikavos gimnazijos mokytojais ir toliau palaikysime ryšį ir stengsimės organizuoti daugiau tokių susitikimų. Tokios iniciatyvos ne tik stiprina lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir kuria gyvą ryšį su Lietuva, leidžia vaikams pajusti, kad jie yra platesnės bendruomenės dalis.

Kovo pabaigoje mūsų mokykloje pamokos aprėpė daugiau temų, įtraukė daugiau kūrybos, daugiau pokalbių apie lietuviškas tradicijas ir simbolius. Per kelias savaites skirtingose klasėse vaikai tyrinėjo pavasarį, gamtą, Velykų tradicijas ir išbandė teatrą kaip dar vieną būdą pasakoti istorijas. Kovo 21-osios pamokose daug dėmesio skyrėme Žemės dienai ir paukščiams. Kalbėjome apie Gandrines – lietuvių šventę, minimą kovo 25 dieną, siejamą su baltojo gandro sugrįžimu iš šiltųjų kraštų. Sugrįžtantis gandras lietuvių kultūroje laikomas pavasario pradžios ir bundančios gamtos simboliu. Kalbėdami apie paukščius, vaikai mokėsi jų pavadinimų lietuviškai ir islandiškai, klausėsi balsų, lygino, kuriuos pažįsta iš Lietuvos, o kuriuos – iš Islandijos. „Varliukų“ klasėje gandras tapo pagrindiniu pamokos veikėju. Vaikai pasakojo, kur jį yra matę, aptarė, kaip jis gyvena, kuo minta. Pamoka peraugo į trumpą vaidinimą apie varliukus, pavogusius gandro batus – istoriją, kurią vaikai patys išplėtojo ir suvaidino. Mažiausiųjų klasėse vaikai pažindinosi su paukščiais klausydamiesi jų balsų, piešdami ir lipdydami kūrybinius darbelius gandrų tema. Kovo pabaigos pamokos buvo skirtos ir Velykų pasiruošimui. Mažieji pynė verbas, dažė ir dekoravo kiaušinius, kurė teminius darbelius iš įvairių medžiagų. Vyresni mokiniai žiūrėjo ir aptarė medžiagą apie Verbų sekmadienį ir Velykas, skaitė apie margučių marginimą – per tekstus ir vaizdus susipažino su lietuviškomis tradicijomis. Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena, skirta atkreipti dėmesį į teatro meną ir jo svarbą kultūroje. Šiai progai paminėti „Smalsučiai“ kūrė šešėlių teatrą ir išbandė istorijos pasakojimą pasitelkiant šviesą ir šešėlius. „Varliukai“ dalyvavo teatralizuotoje pamokoje su islandišku troliu, kuris keliavo per skirtingas Baltijos ir Šiaurės šalis ieškodamas draugų. Kelionėje sutikęs Lietuvos ir kaimyninių šalių personažus trolis pažindino vaikus su skirtingų kultūrų pasakojimais ir veikėjais. Taigi, kovo gale mokėmės ne vien iš knygų – pamokose kvietėme klausyti, stebėti, pažinti ir įprasminti žinias per kūrybą. Tikime, kad tokiose pamokose vaikai ne tik susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis, bet ir atranda savo santykį su jomis gyvendami toli nuo gyvos lietuvių kultūros.

Atvelykio sekmadienį mūsų mokykla kasmet organizuoja spalvingą ir linksmybių kupiną Vaikų Velykėlių šventę Gufunes šeimų parke, skirtą visai Islandijos lietuvių bendruomenei. Ne išimtis ir šie metai! Balandžio 12 dieną vėl pakviesime jus pasitikti pavasarį lietuviškai! Šventės programoje lauks tradiciniai Velykų rateliai ir žaidimai, šokoladinių kiaušinių medžioklė, Gražiausio velykinio margučio konkursas, Skaniausio velykinio pyrago konkursas, margučių ridenimo varžybos ir kitos smagios pramogos, šiek tiek azarto ir, žinoma, prizai! Data: balandžio 12 d., sekmadienis Laikas: 12:00 val. Vieta: Gufunes parkas (prie grilių pavėsinės), 112 Reykjavík Nuoširdžiai kviečiame dalyvauti ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir visus Islandijos lietuvių vaikus, jų šeimas ir draugus! Pavasarinio oro pažadėti negalime, bet gerą nuotaiką garantuojame! Nepamirškite margučių ir pyragų! Iki pasimatymo Gufunes parke!

Pirmieji metų mėnesiai lietuviškame kalendoriuje kupini ypatingų progų ne tik susiburti ir pasidžiaugti lietuviškomis tradicijomis, bet ir prisiminti mūsų Tėvynės istoriją, paminėti svarbiausius įvykius ir švęsti lietuvybės. Praeitą šeštadienį vieną iš tokių svarbiausių istorinių datų – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, šventiškai ir kūrybingai paminėjome kartu su visa mokyklos bendruomene ir viešniomis iš Lietuvos. Po iškilmingo šventės atidarymo Lietuvos himnu, žiūrovų laukė mokytojų parengta programa. Mokytojos į sceną žengė pasipuošusios lietuviškais tautiniais kostiumais ir lietuviška atributika. Programos metu buvo pasakojama istorija apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę XX a. pabaigoje. Pasakojimą lydėjo judesys, šokio elementai ir muzika. Šiemet mokytojos norėjo priminti, kad šokis ir judesys yra svarbi lietuvių kultūros dalis. Jie lydėjo žmones ne tik labai senais laikais, bet buvo svarbūs ir mūsų naujausios istorijos momentais. Atgimimo ir nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu dainos, muzika ir šokiai padėjo žmonėms išreikšti savo jausmus ir stiprino vienybės jausmą. Programos garso takelyje įpinta suskambo ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu labai populiari daina „Grįžtu namo“ (muzika – Arvydo Vilčinsko, žodžiai – Kęstučio Genio), kuri susirinkusiųjų atmintyje atgaivino daug šiltų prisiminimų. Susikibę už rankų, palengva siūbuodami pagal dainos ritmą ir dainuodami kartu tarsi sugrįžome atgal laiku ir trumpą akimirką vėl išgyvenome įvykius, kuriems jau daugiau nei trisdešimt penkeri metai. Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido, Kol dar matau šešėlį savo kelyje, Nenusibrauksiu prakaito sūraus nuo veido, Ir nebandysiu atsidust pakelėje. Padėk man, Viešpatie, nesibijau pavojų, Neieškau dvasiai poilsio, kūnui atgaivos, Kelionė tolima, o aš labai vėluoju, Greičiau į Lietuvą, aš pasiilgau Lietuvos. Greičiau į tėviškę, į savo meilės kraštą, Ten mano Kryžių kalnas, vyturio dangus, Ten skamba žodis kaip giesmė, kaip šventas raštas – Į laisvą Lietuvą šiandieną aš grįžtu. Po mokytojų pasirodymo šventė dar tik įsibėgėjo – visi buvo pakviesti kartu pašokti. Salėje suskambo muzika ir netrukus visi sukosi rateliuose šokdami lietuviškus šokius „Šaudiniai batai“ ir „Upytėlė teka, žuvytėlės plaukia“. Tai smagūs bendruomeniniai šokiai, kuriuose lengva įsitraukti kiekvienam – ir mažam, ir dideliam. Greitai salėje netrūko nei judesio, nei juoko ir buvo gaila skirstytis. Po šventinės programos mokinių laukė maloni staigmena. Tą dieną mokykloje lankėsi Klaipėdos teatro trupė ARTYN, kuri vakare Islandijos lietuvių bendruomenei pristatė spektaklį. Teatro aktorės dalyvavo vyresniųjų mokinių pamokose ir vedė teatrinės improvizacijos užsiėmimą. Vaikai išbandė įvairius kūrybinius vaidybos pratimus, daug juokėsi, improvizavo ir drąsiai įsitraukė į bendrą kūrybinį žaidimą. Šios nuostabios dienos akimirkos – nuotraukų galerijoje ir videokompiliacijose. Reportažo autorė Giedrė Gudaitė

Kai Lietuvoje artėja pavasaris, Vilniaus gatves užlieja Kaziuko mugės šurmulys. Amatininkų dirbiniai, tradiciniai lietuviški skoniai, tekstūros ir spalvos, gyva muzika ir šokiai, dūzgianti minia – tai šventė, kurią daugelis prisimena nuo vaikystės. Vakar mažytė tos tradicijos dalis atgijo ir Islandijoje – mūsų mokyklos rengiamoje Vaikų Kaziuko mugėje. Vos įžengus į salę pirmiausia pasitiko spalvų ir formų įvairovė. Ant stalų – vaikų rankomis pagaminti dirbiniai: žaislai, aksesuarai, suvenyrai, dekoruoti velykiniais ir pavasariniais ornamentais. Kiekvienas stalas tarsi mažas pasaulis, kuriame atsispindi kūrėjo fantazija ir kruopštus darbas. Tačiau mugė – tai ne tik tai, ką matai akimis. Tai ir prisilietimai. Mugėje norisi paimti daiktus į rankas – apžiūrėti akį patraukusius žaislus, pajusti skirtingas medžiagas, pavartyti dirbinius ir ištyrinėti juos iš visų pusių. Žvilgsnis sužadina smalsumą, o jo palydovas lytėjimas pirmą įspūdį pripildo materialumo. Tai ir kvapai. Per visą salę sklidantis šviežiai kepamų vaflių aromatas – vienas iš stipriausių šventės traukos centrų. Greta viliojo lietuviškieji „tinginiai“, naminiai sausainiai, pyragai, saldainiai, guminukai ir kiti saldūs atradimai, o iš kito salės galo sklido kibinų kvapas. Tai ir kvapus lydintys skoniai. Liežuvio receptoriai mugėje karaliavo, mat konditerijos gaminiai ir ypač saldumynai buvo dažniausia mugės prekė. Neabejotinai kiekvienas čia galėjo rasti skanumynų savo skoniui ir dar parsinešti namo artimiesiems ir draugams pavaišinti. Na ir, žinoma, mugė – tai garsai. Vaikų balsai, kviečiantys prieiti, apžiūrėti, pirkti, klausinėjantys ir besiderantys pirkėjai, kažkur pasigirstantis juokas. Ir visur aplink skambanti lietuvių kalba – gyva, natūrali, sujungianti mūsų bendruomenę net ir toli nuo Lietuvos. Vaikams Kaziuko mugė – tai maža gyvenimo pamoka. Jie čia mokosi planuoti, pristatyti savo darbą, skaičiuoti uždarbį, bendrauti su pirkėjais. O kartu ji suartina bendruomenę ir pripildo mokyklą gyvybės. Mūsų mokykla tiki, kad stipriausi prisiminimai gimsta per patirtį – kai galima pamatyti, išgirsti, paliesti, užuosti ir paragauti. Tokios akimirkos padeda vaikams ne tik geriau įsiminti tradicijas, bet ir pajusti ryšį su lietuvių kalba ir kultūra. Mugės šurmuliui nurimus, šiandien norisi paklausti: o ką jūs parsinešėte iš šių metų Kaziuko mugės? Galbūt ne tik mažą suvenyrą. Ne tik saldų skanėstą. Galbūt, tikimės, savo mugės gėrybių krepšelyje šiemet parsinešėte ir dar vieną gražų mokyklos bendruomenės prisiminimą. Na o mugėje nesilankiusius kviečiame pasigrožėti renginio akimirkomis videokompiliacijoje ir nuotraukų galerijoje. Autorė Giedrė Gudaitė

Šiandien Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“ minėjome Tarptautinę gimtosios kalbos dieną po pamokų surengdami mokinių skaitovų konkursą. Kiekviena klasė parengė pasirodymą – vieni grupinį, kiti individualų. Klausėmės įvairių tekstų: nuo mažųjų atliekamų eilėraščių apie du batus, dainelių, skaičiuočių iki vyresniųjų mokinių pasirinktų lietuvių literatūros tekstų, kuriuos jie skaitė ar deklamavo iš atminties. Skaitovų konkursas – tai ne tik tekstų deklamavimas ar skaitymas garsiai. Tai galimybė vaikams išbandyti save prieš auditoriją, pajusti scenos jaudulį, valdyti balsą ir emociją, perteikti tekstą taip, kad jis suskambėtų gyvai ir įtaigiai, galiausiai – pelnyti žiūrovų įvertinimą ir pasimėgauti aplodismentais. Tad šiandiena buvo ne tik kalbos, bet ir drąsos, kūrybiškumo bei viešojo kalbėjimo šventė. Po pasirodymų salėje tvyrojo bendro džiaugsmo jausmas. Dalijomės užkandžiais, šypsenomis, padrąsinančiais žodžiais ir nuoširdžiais atsiliepimais. Visiems, kurie šiandien išdrįso žengti į sceną, buvo įteikti prizai. Tie, kurie ruošėsi individualiai ir pasirodė vieni, buvo papildomai apdovanoti. Vis dėlto svarbiausia dovana buvo sceninio kalbėjimo lietuviškai patirtis ir galimybė būti išgirstam. Dalis bendruomenės dieną pratęsė Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame renginyje, kurį organizavo asociacija „Móðurmál – samtök um tvítyngi“. Ten vaikai galėjo susipažinti su skirtingų kalbų stendais ir stebėti nuotaikingą lėlių teatro spektaklį, kurį pristatė garsusis „ Brúðubíllinn “ teatras . Spektaklis sužavėjo mažuosius žiūrovus kūrybiškumu, estetika ir teatrine magija. Nuotraukų galerijoje dalijamės šiandienos akimirkomis. Autorė Giedrė Gudaitė

Sausio 13-osios minėjimą pradėjome himno giedojimu, paskui prisiminėme kraupiuosius 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykius. Vaikai susikaupę nešė po žvakutę ir neužmirštuolę, kurias gražiai išdėliojo ant Lietuvos vėliavos. Minėjimą baigėme daina „Gražiausios spalvos“ bei gerai visiems žinomais žodžiais: „Geltona spalva — tai saulė žalia – tai laukų spalva, / Raudona tai mūsų kraujas, kartu jos — tai Lietuva“. Lituanistinėje mokykloje mes mokomės ne tik lietuvių kalbos, tačiau ir istorijos, kultūros, menų. Vaikai, grįžę į Lietuvą, puikiai atpažįsta svarbius Lietuvai objektus ir jaučia pasididžiavimą būdami Lietuvos dalimi. Autorė Giedrė Gudaitė

Mūsų mokyklos mokytojai ir mokiniai, kaip visada, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Šiandien vyriausieji mokyklos mokiniai dalyvavo projekte „Skraidantis kilimas“, kuriame jie pristatė savo kultūrą atsinešdami labiausiai jų gyvenimą atspindinčius daiktus. Šis renginys buvo skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, taip pat tai buvo vienas iš renginių Gimtosios kalbos – Móðurmál – asociacijos 30-mečiui paminėti. Autorė Giedrė Gudaitė

Kovo 2 d., šeštadienį, Hólabrekkuskóli mokyklos fojė nuo 12:30 val. šurmuliuos mūsų mokyklos organizuojama Vaikų Kaziuko mugė. Mokiniams ši šventė — viena mėgstamiausių ir laukiamiausių pamokų per visus mokslo metus, kuriai jie entuziastingai ruošiasi iš anksto, kartu su mokytojais, šeima ir draugais planuodami būsimas prekes, jas gamindami ir pakuodami, ir, galiausiai, pardavinėdami mugėje. Kviečiame vaikus registruotis į Vaikų Kaziuko mugę, o visus kitus kviečiame būti aktyviais pirkėjais ir palaikyti šią gražią lietuvišką pavasarin ę tradiciją! Registracija vyksta Islandijos lietuvių bendruomenės renginio puslapyje . Dėmesio: Vaikai turi patys pagaminti parduodamas prekes. Tai gali būti vaikų darbeliai, piešiniai, maisto gaminiai ar kitokie rankdarbiai. Prekės ne brangesnes nei 200 kr. Mugės metu vaikai patys pirks ir pardavinės. Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti grynųjų pinigų.

Kovo 2 dieną Hólabrekkuskóli mokyklos fojė šurmuliavo Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ organizuota Vaikų Kaziuko mugė. Mokiniams ši šventė – viena mėgstamiausių ir laukiamiausių pamokų per visus mokslo metus, kuriai jie entuziastingai ruošiasi iš anksto, kartu su mokytojais, šeima ir draugais planuodami būsimas prekes, jas gamindami ir pakuodami, ir, galiausiai, pardavinėdami mugėje. Šiemet mugėje dalyvavo beveik 30 prekeivių, kurie prekiavo įvairiais pačių namuose su džiaugsmu gamintais gardėsiais ir rankdarbiais. Kaip ir tradicinėje Vilniaus Kaziuko mugėje, čia buvo galima įsigyti dekoracijų artėjančioms Velykoms. Lietuviškų desertų išsiilgę mugės lankytojai galėjo paragauti – tarp begalės kitų skanėstų – „Tinginio“ pyrago, „Grybukų“ sausainių, gurmanai – pasimėgauti vaisių iešmeliais ir šokolado fondiu. Šventės nuotaiką gyvino vietoje kuriami veido piešiniai. Autorė Giedrė Gudaitė